ghoul wrote:Kol nėra teisminės praktikos sunku kažką įrodinėti, bet, kiek įsivaizduoju, man nepripažinus tavo kaltinimų jau tavo reikalas bus įrodinėti, kad tikrai vairavau aš, o ne tu.
Sios praktikos nera, bet pagal kita nusistovejusia praktika greiciausiai cia butent tavo reikalas bus kazka irodinet, o ne mano. Mano pareiga yra paprasta - nurodyt asmeni, ka ash ir padarau. O tai, kad vairavai ne tu (ka as zinau, gal tu be mano zinios davei ta automobili dar kazkam?
), o jei vairavai nevirsijai, o jei virsijai ne tiek etc - tavo bedos.
Be to, kaip minėjau, galimybė apkaltinti kitus buvo ir anksčiau.
Stimulo nebuvo. Tai svarbu.
cf wrote:Spade, bet sutik, kad policija ir negalejo kokybiskai atlikti to, ka juos ipareigojo ankstesnis istatymas. Kazkada buvo pateikta statistika - vidutiniskai vienas pareigunas turi apie 1500 ikiteisminio tyrimo bylu per metus, kai tas skaicius, norint uztikrinti kokybiska pareigunu darba, turetu buti bent kelis kartus mazesnis.
Ok. Ir ka? As juk nekaltas, kad vokieciams nekyla tokiu baisiai dideliu problemu su veidu identifikavimu nuotraukose, kaip pas mus.
Ar tu nori pasakyt, kad del to, kad jie turi labai daug darbo, tai jiems dirbt nereikia?
Supranti juk pats - darbo perteklius yra praktikos problema. JA ir reikia sprest (jei manysim, kad ji cia esminis faktorius). O ne keitaliot istatymus su tuo menkai besisiejancius.
Taciau, gali taikyti ir taip - savininkas bet kokiu atveju atsako kazkokio dydzio bauda, kurios dydis gali kisti nuo to, ar jo nurodytas asmuo prisipazista, kad pazeidimo metu automobili vairavo jis ar ne.
Cia butu naujove
Bet taip taikyt neiseina (nebent yra dar kazkokios normos, kuriu as nezinau).
Jeigu nurodytas asmuo neprisipazysta, tai bauda lieka galioti savininkui - tegul jis rupinasi, kad jo transporto priemone naudotusi asmenys, kuriais jis pasitiki. Arba neduotu naudotis niekam, jeigu tokiu asmenu, kuriais pasitiki, nera.
Kaip sakiau: pareiga savininkui paparasta - nurodyt asmeni. Taskas.
Suprantu, kad "pratesdama minti", policija matyt nores suversti visa irodinejimo nasta jam, bet nematau priezasciu ja prisiimt.
Tokiu atveju savininkai bus suinteresuoti neperduoti automobiliu tretiems asmenims neivertine uz svetimas nuodemes gresiancios rizikos (kur yra ir ju kaltes dalis ta, kad dave naudoti neatsakingam asmeniui), o jeigu taip atsitiks, kad asmuo, kuriam dave neprisipazhins - gales su juo aishkintis civiline tvarka per teismus ir paskui ta bauda bandyti ishsieshkoti ish vairuotojo.
Issieskoti tavo sumoketa bauda is treciojo asmens regreso keliu?
Pasikartosiu, nes netrodo, kad kas nors skaito, ka rasau
"Protingas" asmuo ir siaip neduos savo automobilio vairuot nepatikimam asmeniui. Jam jokiu normu nereikia. O to "neprotingo" si norma neatbaidys - negi neakivaizdu?
Ar jus isties tokie naivus, jog manot, akd jis pries atiduodamas raktelius begs konsultuotis i istatymus ir kodeksus?
Idant vakar sportuodamas masciau, kaip cia vistik paaiskinus, kas cia negerai, kad butu lengviau suprantama nesidominciam...
Isties tai imho ta kompiuterine analogija yra labai gera, nes nors teises ir jos taikymo neiseina prilygint hardware ir software, bet pats
santykis tarp ju (abstrahuotas "dydis") yra labai panasus.
Pabandysiu is kitos puses.
As pateiksiu keleta tokiu pavyzdziu is realybes (daugiau maziau), bei savo nuomone ir butu idomu isgirst jusu samprotavimus
1. Istorija su alaus reklama ir krepsinio transliacijomis. Nezinau ar vakar kas ziurejot TVforuma...
Tikslas kaip ir aiskus - mazinti alkoholizma. Pasirinkta priemone irgi aiski - uzdraust bet kokia reklama iki 23 val. Jei (kuo as mazumele abejoju) mes manysim, kad logotipo parodymas skatina vartoti alkoholi, tai si priemone turetu buti efektyvi norimam tikslui pasiekti. T.y. gerokai efektyvesne, nei anksciau aptartas pavyzdys.
Kame tada beda?
2. Jau irgi minejau. Baudos uz greicio virsijima.
Saugaus eismo ist, KET etc bendras tikslas - eismo saugumas. Konkreciai ziurint matyt butu sumazint avariju skaiciu (t.y. suzalojimu, zuvimu, turto sugadinimo etc). Kadangi yra isivaizduojama, kad viena pagr to priezasciu yra greitis, tai greicio ribojimo bei atsakomybes uz pazeidimus tiklas - priversti zmones vazineti leistinu greiciu (turetu lygtai ir buti saugiu, bet nekreipkim demesio).
Nustatom baudas uz virsijima. Tai nesumazina greicio virsijimu skaiciaus. Tada kazkas pasako: "baudos per svelnios". Padidinam jas. Situacija nepagereja. Kazkas vis tiek sako ta pati. Baudos vel didinamos. Po to tai vel kartojasi. Hipotetiskai
ad infinitum.
Imho akivaizdu, kad baudu didinimas tikslo nepasiekia. Priezastis to mineta - teises taikymo (t.y. praktinius) trukumus bandoma spresti teisinemis priemonemis, kurios jau parode, kad yra neefektyvios. T.y. lipama vis ant to paties greblio.
Koks sprendimas? Nezinau. Bet kas akivaizdu, kad jis kompleksinis ir sudetingas, o ne primityvus, kaip tikisi siulytojai grieztinti bausmes. Jei priemus viena norma viskas pasikeistu - baudu isvis nereiktu, pakaktu vien draudimo (virsyt greiti).
3. Dar vienas is praktikos. Kita "Lietuvos beda" - alkoholizmas. Kadangi savo laiku (nezinau kaip dabar), nemazas kontingentas gere odekolonus: "ir pigu (nes skirtingai nuo "geriamo" alkoholio jam nebuvo tokiu masyviu akcizu) ir stipru ir kvapas is burnos geras", tai kazkoks strategas, pasiule isplesti ivezamo alkoholio apmokestinimo ribas taip pat ir visokiai kosmetikai irgi parfumerijai. T.y. nustatom, kiek tam odekolone yra spirito ir pagal tai ji apmokestinam. Irgi viskas valio tikslu pasiekimo atzvilgiu: "Troinoi" kainos isauga ir chroniai nepajegia jo ipirkt. Taciau praktikoj paaiskejo tam tikros nedideles bedos - visai nebutinai yra zinoma alkoholio koncentracija ivezamuose kvepaluse ar dezodorantuose. O net ir zinant, reikia apskaiciuoti net ir tuos atvejus, kai ten yra keliolika tu procentu ir juos apmokestinti. Rezultate, igyvendinimas sitos normos kainavo daug daugiau nei isviso to buvo surenkama mokesciu.
Jos buvo atsisakyta - tiesa nesidomejau, kaip tai reglamentuota dabar, bet kadangi akcizus kiek pamenu reglamentuoja ES, tai reiskia nieko "lietuvisko" israsta negali buti.
4. Toks futurologinis (bet atsizvelgiant i realijas visai ne nerealus) atvejis. Tarkim. Staiga ima kazkas ir susiproti, kad baudu didinimas situacijos su greicio virsijimu nepakeis. O kadangi skart po postulato "bausme turi buti atgrasanti" eina kitas postulatas "ne bausmes grieztumas, o jos neisvengiamumas"... tai kaip Lietuvoj iprasta i viska paziurejus supaprastintai Seimas priima pora istatymu pakeitimu: i Saugaus eismo istatymo 16 str irasom 6 d. su nuostata mazdaug "Automobilio vairuotojas pamates, kad yra akivaizdziai pazeidziamos KET privalo apie tai nedelsiant turimomis priemonemis informuoti keliu policija. Uz nevykdyma atsakomybe ATPK", o ATPK straipsnis is esmes jau yra, jam reik tik kosmetiniu pataisymu...
Tikimybe, kad butu nubaustas kaltasis greicio virsijimu tokiu atveju tikrai isaugtu. Faktas kaip blynas
Jei norit, galit pasakyt savo nuomone apie siuos "pavyzdzius", jei ne - tiesiog galit pergalvot... smegenu mankstos vardan.
p.s. Teisininkai prasome nesikabineti (ypac prie paskutinio)