Manau čia esmė ne baudoje, bet prevencijoje.
BAUDA 50 LT skamba kiek grėsmingiau negu LAIKYKITĖS TAISYKLIŲ. Kiek iš to bus naudos - kitas klausimas.
D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Gali paaiskinti, kur ta bauda yra numatyta? Tavo taisyklese? Jei taip, tai labai idomu butu pamatyti, kas ir kokio teises akto pagrindu israsys ta bauda taisykliu nesilaikanciam pilieciui arba skirs oficialu ispejima (o ne paprastai pagasdins).Afi wrote:Del baudu viskas labai paprasta. Tai privati teritorija ieiti i ja draudziam be bilieto ar specialaus leidimo. Visur bus paskelbta kad i privacia teritorija ieiti draudizma ir bus baudziama. Del vidaus uzdraustu zonu: Tai musu vidine tvarka, ant vartu bus parasyta tvarka jeigu nesutinki su tvarka i vidu neeini jeigu ieini reiksesi sutinki su musu vidine tvarka ir gales ibuti nubaustas. tai daroma ne del pinigu o del tvarkos. be abejo pirma karta bus daromas ispejimas. ir nebausim jeigu 1 pieda uzeis i zona. esme kad jeigu zmogus nuspres perbegti per trasa arba atsisesti arciau negu numatyta bus uzbaustas kad neatsitiktu juoks incidentas.
o nubausti labai paprastai
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
ziurint is teisines puses komplikuotai cia su baudos israsymu - realiai tik ispejimais tures apsiriboti, aptverta tvora ir uzrasas "Privati Valda" tai dar nereiskia jog ta valda tikrai privatiAirbog wrote:Gali paaiskinti, kur ta bauda yra numatyta? Tavo taisyklese? Jei taip, tai labai idomu butu pamatyti, kas ir kokio teises akto pagrindu israsys ta bauda taisykliu nesilaikanciam pilieciui arba skirs oficialu ispejima (o ne paprastai pagasdins).Afi wrote:Del baudu viskas labai paprasta. Tai privati teritorija ieiti i ja draudziam be bilieto ar specialaus leidimo. Visur bus paskelbta kad i privacia teritorija ieiti draudizma ir bus baudziama. Del vidaus uzdraustu zonu: Tai musu vidine tvarka, ant vartu bus parasyta tvarka jeigu nesutinki su tvarka i vidu neeini jeigu ieini reiksesi sutinki su musu vidine tvarka ir gales ibuti nubaustas. tai daroma ne del pinigu o del tvarkos. be abejo pirma karta bus daromas ispejimas. ir nebausim jeigu 1 pieda uzeis i zona. esme kad jeigu zmogus nuspres perbegti per trasa arba atsisesti arciau negu numatyta bus uzbaustas kad neatsitiktu juoks incidentas.
o nubausti labai paprastai
Be to, joks UAB'cikas ar individuali imone skirti administraciniu nuobaudu negali
Last edited by Vaikis_ on 25 May 2011, 16:29, edited 1 time in total.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
o jei zmogus netures 50 lt su savim? ka tada? telefona atimsit ar reikes atnest 5x10lt papildymo korteliu? 
sorry, nesuturejau 
sorry, nesuturejau 
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Baikit jus tom baudom svaistytis. Geriau paskaiciuokit, kiek cramo tvoros nuoma ir vienas apsauginis kelnojantis jos kampa, kad eitu ivaziuoti, kainuotu ir kiek ekipazo samdymas valandai kainuoja.
Prie seseliu temos noreciau retoriskai paklausti: kiek is jusu atsimena ivyki kedainiuose ir padejo suzeistiesiems? tada pagalvokit, kiek buvo felceriu ir kiek is ju nepanikavo labiau nei patys nukentejusieji.
Prie seseliu temos noreciau retoriskai paklausti: kiek is jusu atsimena ivyki kedainiuose ir padejo suzeistiesiems? tada pagalvokit, kiek buvo felceriu ir kiek is ju nepanikavo labiau nei patys nukentejusieji.
+1Gali paaiskinti, kur ta bauda yra numatyta? Tavo taisyklese? Jei taip, tai labai idomu butu pamatyti, kas ir kokio teises akto pagrindu israsys ta bauda taisykliu nesilaikanciam pilieciui arba skirs oficialu ispejima (o ne paprastai pagasdins).
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Hmm as buvau kedainiuose , nebuvau joks felceris , bet padejau - sutvarsciau kojas fotografuj , zinoma jam nieko baisaus nebuvo atsiitke bet turejau daug kirstini zaizdu ant koju
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
vietoj to,kad cia stumiat ir kraunat ant Afio,pasisiulytumet patys padet 
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Tame ir esme, mes pirmiau uz greitaja prie zmoniu atsiradom. ir padarem daugiau uz pacias felciarias. Zinoma su kolegos is drifter.lt pagalba.Hmm as buvau kedainiuose , nebuvau joks felceris , bet padejau - sutvarsciau kojas fotografuj , zinoma jam nieko baisaus nebuvo atsiitke bet turejau daug kirstini zaizdu ant koju
Pasisiulem, padejom ir daugiau nebenorim.vietoj to,kad cia stumiat ir kraunat ant Afio,pasisiulytumet patys padet
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Joa visi puikiai atsimena ta nelaime...ir puikiai atsimenu kaip patys chebrantai tvarste neshiojo ir padejo.:)soo...isvados isvados...
Pasisiulem, padejom ir daugiau nebenorim.[/quote]
+1
Pasisiulem, padejom ir daugiau nebenorim.[/quote]
+1
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Aciu kai kuriem uz supratinguma ir poilsio akimirkas, negrizau cia p..votis, bet nuomones keist irgi nesiruosiu peace
pakopinu tikrai labai idomu straipsni, nros daugiau orientuota i zieda, bet esme panasi
Didžiausiu automobilių sporto renginiu visose Baltijos šalyse tituluojamos „Omnitel 1000 km lenktynės“ kiekvieną vidurvasarį Palangoje sulaukia nemažai dėmesio. Galbūt ne tiek, kiek garsusis „Le Mano“ maratonas Prancūzijoje ar 24 valandų lenktynės Niurburgringe, tačiau norinčiųjų „pažaisti lenktynes“ pastaraisiais metais susirinkdavo daugiau, nei gali išsitekti improvizuotoje 2994 m trasoje.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvoje yra tiek techninio sporto entuziastų, jog asfaltą reikia kloti ne daugiabučių kiemuose įrenginėjamose krepšinio aikštelėse, o naujose kartingo trasose. Deja, realus vaizdas kur kas liūdnesnis. Mūsiškės žiedinės lenktynės – gilioje komoje.
Kalbinti tituluoti Lietuvos automobilių sporto veteranai pirmiausia akcentavo tai, kad mūsų šalyje ir kitose Baltijos valstybėse nėra nei vienos profesionalios trasos, kurioje būtų galima treniruotis ir rungtyniauti nerizikuojant.
Tiek Kačerginės „Nemuno žiede“, tiek Rygos „Bikerniekų“, tiek Piarnu esantys žiedinių lenktynių centrai suprojektuoti taip, kad klaidai čia visiškai nėra vietos. Iš trasos išslydęs automobilis beveik visais atvejais atsitrenkia į plieninius atitvarus, pylimus ar medžius.
Kadangi pati trasos konfigūracija Kačerginėje pakankamai sudėtinga, o asfaltas didesnėje žiedo dalyje visiškai susidėvėjęs, greitesnieji žiedo entuziastai visą laiką važiuoja smarkiai rizikuodami.
„Mūsų šalyje neabejotinai yra daug talentingų lenktynininkų. Į įvairias mėgėjiškas „nečempionatines“ kovas susirenka nemažai jaunų vaikinų, kurie „Nemuno žiedo“ trasą apskrieja per 1 min. 21 sek., ką padaryti važiuojant standartiniu automobiliu tikrai nėra paprasta. Tačiau kai žmonės tai padaro vairuodami net elementariausių saugos lankų neturinčias mašinas, nejučia pradedi abejoti, ar jie suvokia riziką.
Kalbu kaip „stabdys“, tačiau juk visos FIA taisyklės parašytos krauju ir ignoruoti tai mažų mažiausia neatsakinga“, – svarsto automobilių sporto profesoriumi tituluojamas nusipelnęs treneris Jonas Dereškevičius.
Artimiausia trasa – Lenkijoje
Pastaraisiais metais Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos „Porsche Carrera Cup“ čempionatuose startuojančio vieno greičiausių šių dienų žiedinių lenktynių meistro Jono Gelžinio tėvas ir treneris Audrius Gelžinis vardijo tas pačias problemas.
„Artimiausia kokybiška žiedinių lenktynių trasa yra Poznanėje. Iki ten kiek daugiau nei 700 km kelio, todėl net susitarus dėl vieno ar kito mūsiškio čempionato etapo Lenkijos trasoje greičiausiai dalis potencialių dalyvių atsisakytų startuoti dėl padidėjusių sąnaudų. Vis dėlto svarstyti tokį variantą reikia, nes „Nemuno žiede“ su galingesniais automobiliais tikrai nėra ką veikti“, – sako A. Gelžinis.
Beje, viena „Omnitel 1000 km lenktynių“ populiarumo priežasčių, ko gero, kaip tik ir yra Palangos – Klaipėdos – Kretingos kelių sandūroje įrengiamos trasos saugumas. Čia tėra „trys su puse“ posūkio ir tik viena vieta, kur pervertinęs savo jėgas vairuotojas gali aplamdyti automobilio šonus, todėl startuojančiųjų smegenis kur kas mažiau slegia baimė.
Užliūliuotas savisaugos instinktas ištrina ribas tarp profesionalių pilotų ir kartą per metus šalmą užsidedančių lenktynių entuziastų, todėl jų rato įveikimo laikas čia skiriasi 2–3 sekundėmis.
Tai savo ruožtu sukuria dar vieną iliuziją, kad automobilių sportas yra toks pat nesudėtingas kaip šachmatai ir kad suvaldyti lenktyninę mašiną gali kiekvienas. Kaip tik todėl į Palangą kiekvieną vidurvasarį susirenka tiek daug verslo žmonių, norinčių numalšinti greičio troškulį bei nusifotografuoti šeimos albumui pasidabinus homologuotu kombinezonu ir šalmu.
Dėl šių priežasčių dalis „Omnitel 1000 km lenktynėse“ dalyvaujančių komandų į Palangą atvyksta akivaizdžiai neparuošę „namų darbų“ ir tik prasidėjus treniruotėms pradeda karštligiškai ieškoti priežasčių, kodėl kaprizus rodo turbina, kodėl automobiliui trūksta stabilumo ar kodėl jis neefektyviai stabdo? Kodėl sunku perjungti pavaras ar, galų gale, kodėl mašinos salone taip pragariškai karšta (kai kurių komandų nariai šiais metais vairavo svilinant 62 laipsnių kaitrai), tad vairuotojui sunku ištverti net pusvalandį greito važiavimo.
Tačiau ir tais atvejais, kai technika nekelia didesnių rūpesčių, „vienkartiniai“ lenktynių dalyviai paprastai sugeba finišo liniją kirsti kuklesnėje pozicijoje nei būtų galima tikėtis dėl prasto taktinio pasirengimo arba nesugebėjimo tinkamai reaguoti į įvykius trasoje ar varžovų sprendimus: piltis degalus ar keisti vairuotojus tuo metu, kai lenktynių tempą radikaliai keičia saugos automobilis.
Sekundžių klausimas
Vis dėlto ištirpdyti minėtą 2–3 sekundžių skirtumą net Palangos 1000 km lenktynių trasoje yra velniškai sunku. Prilygti nuo 6 metukų kartingo trasoje augusiam Ramūnui Čapkauskui ar Andžejui Dzikevičiui, kuris Niuburgringe per vieną savaitgalį Vokietijos ilgų nuotolių žiedinių lenktynių čempionate VLN nuvažiuoja daugiau kilometrų nei daugelis Lietuvos sportininkų per visą sezoną – neįmanoma. Net jei žmogus labai talentingas, o jo gyslomis teka A98 markės benzinas.
„Deja, dabar automobilių sportas yra turtingų šalių ir turtingų žmonių privilegija, o lenktynininko talentas daugeliu atvejų matuojamas pinigais. Jei gimei vidutines pajamas gaunančių tėvų šeimoje, jei nepavyko susibičiuliauti su milijonines apyvartas siekiančios įmonės akcininkais ir susitarti dėl paramos, jei negali įsigyti konkurencingos technikos ir inventoriaus – apie pergales lenktynių trasose gali tik svajoti. Gebėjimai vairuoti, net jei jie tokie pat unikalūs kaip Michaelio Schumacherio, lieka antroje vietoje“, – konstatuoja J. Dereškevičius.
Mūsiškių startus užsienio trasose sekantis treneris nuogąstavo, kad jau prasimušusių į tarptautinius automobilių sporto vandenis ir „Formulės 1“ skautų dėmesio sulaukusių talentingų vaikinų karjera gali nutrūkti sutrikus finansavimui.
„Tarkime, jei kepykla „Gardėsis“ kadaise nebūtų investavusi į R. Čapkauską (Baltijos žiedinių lenktynių čempiono titulai per penkerius metus atsiėjo apie 1 mln. litų), jo pavardę šiandien greičiausiai visi būtų pamiršę. Todėl būtų labai liūdna, jei pristigus lėšų nutrūktų „Formulės 2“ čempionate sėkmingai startuojančio Kazimiero Vasiliausko karjera. Jei jam nepavyks baigti sezono – visos, greičiausiai taip pat milijonais skaičiuojamos, investicijos nueis šuniui ant uodegos“, – svarsto J. Dereškevičius.
Daro išlygas
Kalbėdamas apie pinigų stygiaus sukeliamas komplikacijas A. Gelžinis atkreipė dėmesį, kad bandydami taupyti lenktynių organizatoriai kartais leidžiasi į kompromisus, kurie pažeidžia sportinės konkurencijos principus.
„Lietuvoje nėra vadinamųjų mono klasių, kai sportininkai lenktyniauja identiškais automobiliais. Norint pritraukti daugiau dalyvių techninių reikalavimų kartelė dažnai nuleidžiama, todėl spręsti, kuris pilotas iš tiesų greitas, o kuris turi didesnį biudžetą, kartais būna tikrai keblu. Tarkim, vienas padangų komplektas kainuoja 500, o kitas – 2000 Lt, tačiau toks skirtumas trasoje gali lemti poros sekundžių pranašumą“, – pastebi A. Gelžinis.
Pinigų yra?
Žinant šiuos dalykus kaip perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo Sporto vadybos asociacijos užsakymu atliktas rinkos tyrimas, kaip verslas vertina sportą. Gegužės mėnesį rinkos tyrimų kompanija „Synopticom“ atliko internetinę (CAWI) Lietuvos įmonių apklausą apie sporto rėmimą. Apibendrinę 300 įvairių įmonių vadovų, rinkodaros, viešųjų ryšių specialistų atsakymus studijos autoriai padarė netikėtą išvadą – pinigų yra, tik reikia mokėti juos gauti.
Pasirodo, net 55 proc. įmonių niekad neteikė paramos sportui, nes niekada nesulaukė jokios iniciatyvos ar pasiūlymo iš paramos gavėjų. Tuo tarpu net šešios iš dešimties (58 proc.) kompanijų, kol kas neremiančios jokių sporto šakų ar renginių, būtų linkusios svarstyti galimybę teikti paramą, jei gautų tokių pasiūlymų.
Tyrimo autoriai sufleruoja, kad verslininkai sutiktų atverti pinigines, jei sporto vadybininkai sugebėtų pasiūlyti ryšį su tikslinėmis jų klientų grupėmis (55 proc.), klasikinę reklamą (52 proc.) ar sprendimus, galinčius padidinti įmonės žinomumą (50 proc.).
Taip pat daugeliui (39 proc.) imponuotų įmonės matomumas įvairiuose žiniasklaidos kanaluose ar darbuotojų įtraukimas į sportą (26 proc.). Beje, net 80 proc. kompanijų ir verslininkų, kada nors rėmusių sportą, tvirtina, kad tai visada bent iš dalies atsiperka.
Tiesa, Sporto vadybos asociacijos studijoje nurodoma, kad 52 proc. potencialių rėmėjų skirdami savo pinigus prioritetą teiktų krepšiniui, tačiau antroje vietoje minimas automobilių sportas, kurį remti sutiktų 29 proc. apklaustųjų. T. y. daugiau nei remtų trečioje vietoje (25 proc.) likusį futbolą.
Pamąstyti tikrai visiems yra apie ką. Juk po paskutiniųjų „4 valandų lenktynių“ Kačerginės „Nemuno žiede“ nei viename nacionaliniame dienraštyje ar TV kanale nepasirodė nė vienos žinutės apie įvykusias varžybas ir jų rezultatus.
peace pakopinu tikrai labai idomu straipsni, nros daugiau orientuota i zieda, bet esme panasi
Didžiausiu automobilių sporto renginiu visose Baltijos šalyse tituluojamos „Omnitel 1000 km lenktynės“ kiekvieną vidurvasarį Palangoje sulaukia nemažai dėmesio. Galbūt ne tiek, kiek garsusis „Le Mano“ maratonas Prancūzijoje ar 24 valandų lenktynės Niurburgringe, tačiau norinčiųjų „pažaisti lenktynes“ pastaraisiais metais susirinkdavo daugiau, nei gali išsitekti improvizuotoje 2994 m trasoje.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvoje yra tiek techninio sporto entuziastų, jog asfaltą reikia kloti ne daugiabučių kiemuose įrenginėjamose krepšinio aikštelėse, o naujose kartingo trasose. Deja, realus vaizdas kur kas liūdnesnis. Mūsiškės žiedinės lenktynės – gilioje komoje.
Kalbinti tituluoti Lietuvos automobilių sporto veteranai pirmiausia akcentavo tai, kad mūsų šalyje ir kitose Baltijos valstybėse nėra nei vienos profesionalios trasos, kurioje būtų galima treniruotis ir rungtyniauti nerizikuojant.
Tiek Kačerginės „Nemuno žiede“, tiek Rygos „Bikerniekų“, tiek Piarnu esantys žiedinių lenktynių centrai suprojektuoti taip, kad klaidai čia visiškai nėra vietos. Iš trasos išslydęs automobilis beveik visais atvejais atsitrenkia į plieninius atitvarus, pylimus ar medžius.
Kadangi pati trasos konfigūracija Kačerginėje pakankamai sudėtinga, o asfaltas didesnėje žiedo dalyje visiškai susidėvėjęs, greitesnieji žiedo entuziastai visą laiką važiuoja smarkiai rizikuodami.
„Mūsų šalyje neabejotinai yra daug talentingų lenktynininkų. Į įvairias mėgėjiškas „nečempionatines“ kovas susirenka nemažai jaunų vaikinų, kurie „Nemuno žiedo“ trasą apskrieja per 1 min. 21 sek., ką padaryti važiuojant standartiniu automobiliu tikrai nėra paprasta. Tačiau kai žmonės tai padaro vairuodami net elementariausių saugos lankų neturinčias mašinas, nejučia pradedi abejoti, ar jie suvokia riziką.
Kalbu kaip „stabdys“, tačiau juk visos FIA taisyklės parašytos krauju ir ignoruoti tai mažų mažiausia neatsakinga“, – svarsto automobilių sporto profesoriumi tituluojamas nusipelnęs treneris Jonas Dereškevičius.
Artimiausia trasa – Lenkijoje
Pastaraisiais metais Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos „Porsche Carrera Cup“ čempionatuose startuojančio vieno greičiausių šių dienų žiedinių lenktynių meistro Jono Gelžinio tėvas ir treneris Audrius Gelžinis vardijo tas pačias problemas.
„Artimiausia kokybiška žiedinių lenktynių trasa yra Poznanėje. Iki ten kiek daugiau nei 700 km kelio, todėl net susitarus dėl vieno ar kito mūsiškio čempionato etapo Lenkijos trasoje greičiausiai dalis potencialių dalyvių atsisakytų startuoti dėl padidėjusių sąnaudų. Vis dėlto svarstyti tokį variantą reikia, nes „Nemuno žiede“ su galingesniais automobiliais tikrai nėra ką veikti“, – sako A. Gelžinis.
Beje, viena „Omnitel 1000 km lenktynių“ populiarumo priežasčių, ko gero, kaip tik ir yra Palangos – Klaipėdos – Kretingos kelių sandūroje įrengiamos trasos saugumas. Čia tėra „trys su puse“ posūkio ir tik viena vieta, kur pervertinęs savo jėgas vairuotojas gali aplamdyti automobilio šonus, todėl startuojančiųjų smegenis kur kas mažiau slegia baimė.
Užliūliuotas savisaugos instinktas ištrina ribas tarp profesionalių pilotų ir kartą per metus šalmą užsidedančių lenktynių entuziastų, todėl jų rato įveikimo laikas čia skiriasi 2–3 sekundėmis.
Tai savo ruožtu sukuria dar vieną iliuziją, kad automobilių sportas yra toks pat nesudėtingas kaip šachmatai ir kad suvaldyti lenktyninę mašiną gali kiekvienas. Kaip tik todėl į Palangą kiekvieną vidurvasarį susirenka tiek daug verslo žmonių, norinčių numalšinti greičio troškulį bei nusifotografuoti šeimos albumui pasidabinus homologuotu kombinezonu ir šalmu.
Dėl šių priežasčių dalis „Omnitel 1000 km lenktynėse“ dalyvaujančių komandų į Palangą atvyksta akivaizdžiai neparuošę „namų darbų“ ir tik prasidėjus treniruotėms pradeda karštligiškai ieškoti priežasčių, kodėl kaprizus rodo turbina, kodėl automobiliui trūksta stabilumo ar kodėl jis neefektyviai stabdo? Kodėl sunku perjungti pavaras ar, galų gale, kodėl mašinos salone taip pragariškai karšta (kai kurių komandų nariai šiais metais vairavo svilinant 62 laipsnių kaitrai), tad vairuotojui sunku ištverti net pusvalandį greito važiavimo.
Tačiau ir tais atvejais, kai technika nekelia didesnių rūpesčių, „vienkartiniai“ lenktynių dalyviai paprastai sugeba finišo liniją kirsti kuklesnėje pozicijoje nei būtų galima tikėtis dėl prasto taktinio pasirengimo arba nesugebėjimo tinkamai reaguoti į įvykius trasoje ar varžovų sprendimus: piltis degalus ar keisti vairuotojus tuo metu, kai lenktynių tempą radikaliai keičia saugos automobilis.
Sekundžių klausimas
Vis dėlto ištirpdyti minėtą 2–3 sekundžių skirtumą net Palangos 1000 km lenktynių trasoje yra velniškai sunku. Prilygti nuo 6 metukų kartingo trasoje augusiam Ramūnui Čapkauskui ar Andžejui Dzikevičiui, kuris Niuburgringe per vieną savaitgalį Vokietijos ilgų nuotolių žiedinių lenktynių čempionate VLN nuvažiuoja daugiau kilometrų nei daugelis Lietuvos sportininkų per visą sezoną – neįmanoma. Net jei žmogus labai talentingas, o jo gyslomis teka A98 markės benzinas.
„Deja, dabar automobilių sportas yra turtingų šalių ir turtingų žmonių privilegija, o lenktynininko talentas daugeliu atvejų matuojamas pinigais. Jei gimei vidutines pajamas gaunančių tėvų šeimoje, jei nepavyko susibičiuliauti su milijonines apyvartas siekiančios įmonės akcininkais ir susitarti dėl paramos, jei negali įsigyti konkurencingos technikos ir inventoriaus – apie pergales lenktynių trasose gali tik svajoti. Gebėjimai vairuoti, net jei jie tokie pat unikalūs kaip Michaelio Schumacherio, lieka antroje vietoje“, – konstatuoja J. Dereškevičius.
Mūsiškių startus užsienio trasose sekantis treneris nuogąstavo, kad jau prasimušusių į tarptautinius automobilių sporto vandenis ir „Formulės 1“ skautų dėmesio sulaukusių talentingų vaikinų karjera gali nutrūkti sutrikus finansavimui.
„Tarkime, jei kepykla „Gardėsis“ kadaise nebūtų investavusi į R. Čapkauską (Baltijos žiedinių lenktynių čempiono titulai per penkerius metus atsiėjo apie 1 mln. litų), jo pavardę šiandien greičiausiai visi būtų pamiršę. Todėl būtų labai liūdna, jei pristigus lėšų nutrūktų „Formulės 2“ čempionate sėkmingai startuojančio Kazimiero Vasiliausko karjera. Jei jam nepavyks baigti sezono – visos, greičiausiai taip pat milijonais skaičiuojamos, investicijos nueis šuniui ant uodegos“, – svarsto J. Dereškevičius.
Daro išlygas
Kalbėdamas apie pinigų stygiaus sukeliamas komplikacijas A. Gelžinis atkreipė dėmesį, kad bandydami taupyti lenktynių organizatoriai kartais leidžiasi į kompromisus, kurie pažeidžia sportinės konkurencijos principus.
„Lietuvoje nėra vadinamųjų mono klasių, kai sportininkai lenktyniauja identiškais automobiliais. Norint pritraukti daugiau dalyvių techninių reikalavimų kartelė dažnai nuleidžiama, todėl spręsti, kuris pilotas iš tiesų greitas, o kuris turi didesnį biudžetą, kartais būna tikrai keblu. Tarkim, vienas padangų komplektas kainuoja 500, o kitas – 2000 Lt, tačiau toks skirtumas trasoje gali lemti poros sekundžių pranašumą“, – pastebi A. Gelžinis.
Pinigų yra?
Žinant šiuos dalykus kaip perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo Sporto vadybos asociacijos užsakymu atliktas rinkos tyrimas, kaip verslas vertina sportą. Gegužės mėnesį rinkos tyrimų kompanija „Synopticom“ atliko internetinę (CAWI) Lietuvos įmonių apklausą apie sporto rėmimą. Apibendrinę 300 įvairių įmonių vadovų, rinkodaros, viešųjų ryšių specialistų atsakymus studijos autoriai padarė netikėtą išvadą – pinigų yra, tik reikia mokėti juos gauti.
Pasirodo, net 55 proc. įmonių niekad neteikė paramos sportui, nes niekada nesulaukė jokios iniciatyvos ar pasiūlymo iš paramos gavėjų. Tuo tarpu net šešios iš dešimties (58 proc.) kompanijų, kol kas neremiančios jokių sporto šakų ar renginių, būtų linkusios svarstyti galimybę teikti paramą, jei gautų tokių pasiūlymų.
Tyrimo autoriai sufleruoja, kad verslininkai sutiktų atverti pinigines, jei sporto vadybininkai sugebėtų pasiūlyti ryšį su tikslinėmis jų klientų grupėmis (55 proc.), klasikinę reklamą (52 proc.) ar sprendimus, galinčius padidinti įmonės žinomumą (50 proc.).
Taip pat daugeliui (39 proc.) imponuotų įmonės matomumas įvairiuose žiniasklaidos kanaluose ar darbuotojų įtraukimas į sportą (26 proc.). Beje, net 80 proc. kompanijų ir verslininkų, kada nors rėmusių sportą, tvirtina, kad tai visada bent iš dalies atsiperka.
Tiesa, Sporto vadybos asociacijos studijoje nurodoma, kad 52 proc. potencialių rėmėjų skirdami savo pinigus prioritetą teiktų krepšiniui, tačiau antroje vietoje minimas automobilių sportas, kurį remti sutiktų 29 proc. apklaustųjų. T. y. daugiau nei remtų trečioje vietoje (25 proc.) likusį futbolą.
Pamąstyti tikrai visiems yra apie ką. Juk po paskutiniųjų „4 valandų lenktynių“ Kačerginės „Nemuno žiede“ nei viename nacionaliniame dienraštyje ar TV kanale nepasirodė nė vienos žinutės apie įvykusias varžybas ir jų rezultatus.
Ex BMW e36 sedan, e36/5 compact, e36 coupe, e36/5 compact, VW Golf IV...
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Padangų montavimas bus ir birželio 18d. ir 19d.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
AUTO - MOTO FESTIVALIS - Kaunas Kačergines žiedas
http://d1sport.lt/drift/auto-moto-festivalis-schema.png
DDC 3 Etapas:
10:00 – 13:45 Drift treniruotė
13:45 – 14:00 Pilotų susirinkimas
14:00 – 16:15 Kvalifikacija
16:15 – 16:30 Pilotų susirinkimas
16:30 – 18:30 Poriniai Važiavimai
18:30 Apdovanojimų ceremonija
Battery Slalom Cup 4 Etapas
11:00 – 11:30 Registracija
11:30 – 11:45 Pilotų susirinkimas
12:00 – 17:30 Slalomo varžybos
17:45 Apdovanojimų ceremonija
Battery Moto Devynios:
Dalyvių techninė komisija 7:00 – 9:00. Startai 10:00 val., finišai 19:00 val. Apdovanojimai 20:00 val.
Registracija: Liepos 4 d. - rugpjūčio 12 d.
Komanda: 3 dalyviai + 3 motociklai
Šįmet net 4 klasės: MX SPECIAL, HARD/MX, SEMI SOFT ir SOFT ENDURO.
Trasa: 3,5 – 4 km ilgio uždara trasa. Danga - pievos, žvyras, asfaltas, pelkė, dirbtinės kliūtys...
Varžybų nuostatus ir dalyvių paraišką rasite čia: http://www.r18.lt/forum/viewtopic.php?f=24&t=608
arba susisiekite su mumis info@r18.lt arba telefonu: 865215566
Kviečiame jus ne tik pažiūrėti, bet ir sudalyvauti.
Registracijos Anketa: http://registracija.d1sport.lt
Daugiau informacijos:
http://autoklubas.d1sport.lt/index.php? ... &Itemid=95
http://www.r18.lt
Bilietus galima įsigyti:
http://www.tiketa.lt/automoto__festival ... omas_24501
**Svarbu dalyviams:
Su vienu pilotu bus įleidžiami į teritoriją 2 technikai.
Padangų montavimas bus.
Registracija mokesčiai:
iš anksto:
Slalomas 40 lt.
DDC 3 Etapas 150 lt.
Vietoj:
Slalomas 60 lt.
Drift treniruote (jeigu tik i drift treniruote) 100lt.
DDC 3 Etapas 200 lt.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
D1Sport Driftingo Čempionatas - Kaunas Urmas
DDC 4 Etapas:
Dalyviams:
10:00 – 13:45 Drift treniruotė
13:45 – 14:00 Pilotų susirinkimas
Žiūrovams:
14:00 – 16:15 Kvalifikacija
16:15 – 16:30 Pilotų susirinkimas
16:30 – 18:30 Poriniai Važiavimai
18:30 Apdovanojimų ceremonija
DDC – D1Sport Driftingo Čempionatas 4 Etapas.
Driftingas, driftas (liet. šoninis slydimas) - tai praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Japonijoje atsiradusi automobilių sporto šaka, kai automobilis priverčiamas dideliu greičiu slysti šonu, tuo pat metu atliekant kitus įspūdingus manevrus. Nuo pat ryto Kauno Kačerginės žiedo trasą kaitins daugiau nei 20 "drifterių" iš visos Lietuvos bei užsienio. Šių šaunuolių komanda nustebins net visko mačiusius autofanus!
Kviečiame jus ne tik pažiūrėti, bet ir sudalyvauti.
Registracijos Anketa: http://registracija.d1sport.lt/
Daugiau informacijos:
http://www.d1sport.lt
Bilietus galima įsigyti:
http://www.tiketa.lt/
Registracija mokesčiai:
150 lt.
Vietoj 200 lt.
Dėl reklamos renginio metų kreipkitės telefonu:
867672217
Reklamos pasiūlymas:
http://d1sport.lt/drift/auto-moto-festivalis2011.pdf
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Pataisykit paaiskinima,nes jame rasot,kad viskas bus Kacergineja .
.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Arteja urmas, gal kas is drifteriu noretu video apie save, apie auto, apie komanda su vaizdais is sito etapo? PM:>
Latest video: http://youtu.be/EkVEm8Ib0Mg?hd=1
Latest video: http://youtu.be/EkVEm8Ib0Mg?hd=1
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
transliuos kas nors kur nors live?
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Bilietai:
http://www.Tiketa.lt
DDC 5 Etapas - Traku dvarkiemis:
Žiūrovams:
14:00 – 16:15 Kvalifikacija
16:15 – 16:30 Pilotų susirinkimas
16:30 – 18:30 Poriniai Važiavimai
18:30 Apdovanojimų ceremonija
DDC – D1Sport Driftingo Čempionato Finalas - Traku dvarkiemis
Driftingas, driftas (liet. šoninis slydimas) - tai praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Japonijoje atsiradusi automobilių sporto šaka, kai automobilis priverčiamas dideliu greičiu slysti šonu, tuo pat metu atliekant kitus įspūdingus manevrus.
Kviečiame jus ne tik pažiūrėti, bet ir sudalyvauti.
Registracijos Anketa: http://registracija.d1sport.lt/
Daugiau informacijos:
http://www.d1sport.lt
Dėl reklamos renginio metų kreipkitės telefonu:
867672217
Spaudos atstovams:
Paraiškos akreditacijoms laukiamos el. paštu press@d1sport.lt iki 2011-10-06
Last edited by Afi on 28 Sep 2011, 21:15, edited 1 time in total.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
gal as ir neprimatantis, bet niekur nematau kurioje vietoje vyks... Ar cia tik dalyviai zino ir slapta vazineja?
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Dvarkiemyjehks wrote:gal as ir neprimatantis, bet niekur nematau kurioje vietoje vyks... Ar cia tik dalyviai zino ir slapta vazineja?
Nissan 350z '04 "Daily Car"
Nissan S14a '97 "Drift Project"
Nissan S14 '96 Rocket Bunny Boss V2 "Weekend's Car Project"
Datsun 280z '77 "Classic Car Project"
Nissan S14a '97 "Drift Project"
Nissan S14 '96 Rocket Bunny Boss V2 "Weekend's Car Project"
Datsun 280z '77 "Classic Car Project"
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
siek tiek neaisku - tai renginys mokamas? nes pernai tai buvo nemokamas..
vietoje bus galima isigyti bilietu? tiketoje nieko dar nera..
vietoje bus galima isigyti bilietu? tiketoje nieko dar nera..
BMW 750, OOOO A6 Q, S8.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
o praeitais metais buvo D1Sport Driftingo Cemp.? buvo paprastos treniruotes ir treniruociu(sezono) uzdarymo sou.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
taip renginys mokams bilietai pigiau isanksto tiketa.lt . vietoj kainos 20lt.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
siaip galiu pasakyti, kad bilietai brangoki.. Manau 10 - 15lt yra max. Negalima taip uzsilupti kainu, nes zmones paprasciausiai neateis. Ir jei yra minusas bendram rezultate manau galima butu labiausiai kaltinti bilietu kaina.. Visgi krize ir lietuvoje ir to nereiktu pamirshti.
Re: D1Sport Driftingo Cempionatas 2011 m.
Yra labai paprastas ekoniminis desnis, net ne ekonominis, o jau loginiu patapes: Geriau parduoti 1000vnt uz 10, nei 100 uz 20, be to zinant prekes paskirti "4 fun", kainos/kokybes santiki, reiktu pagalvoti apie 5-10lt bilieto kaina ir tiketis geriausio. Ir tik nepradedam lyginti drifto su raliu, ar D1Sport renginio su EEDC ar dar kuom.
p.s. niekada vien tik bilietais sotus nebusi, reikia galvoti kitu prasimanymo budu, nes kitaip ir D1Sport dreifavimo championato nebebus!
p.s. niekada vien tik bilietais sotus nebusi, reikia galvoti kitu prasimanymo budu, nes kitaip ir D1Sport dreifavimo championato nebebus!
2011 BMW X5 xDRIVE35i Sport activity
2004 BMW 325Ci convertible Mtech2 with style 135
2004 BMW 325Ci convertible Mtech2 with style 135