pritariu..
pabandykite isivaizduoti mergina prieinancia prie ikalusio vaikino ir prasancia jo isgerus nevairuoti, nes kelia pavoju kitiems dalyviams.. idomu ar pavyktu ji itikinti..
o jei ne mergina butu, tai dar minimum susistumdymu baigtusi..
Vasario 17d. Driftingo traniruote/mokykla
groo, cia neadresuojama tiesiogiai organizatoriams..
is tikruju viskas buvo super, o nuo tokiu incidentu joks renginys nera apsaugotas.. daug rimtesni renginiai su didesniu biudzetu ir pan. neisvengia dar rimtesniu problemu..dziaukimes, kad viskas baigesi labai gerai ir visi liko patenkinti.. o tas alkoholis - tikras nuodas, ypac kai vartojamas tam netinkamoje aplinkoje..
respect groo ir kitiems prisidejusiems !
is tikruju viskas buvo super, o nuo tokiu incidentu joks renginys nera apsaugotas.. daug rimtesni renginiai su didesniu biudzetu ir pan. neisvengia dar rimtesniu problemu..dziaukimes, kad viskas baigesi labai gerai ir visi liko patenkinti.. o tas alkoholis - tikras nuodas, ypac kai vartojamas tam netinkamoje aplinkoje..
respect groo ir kitiems prisidejusiems !
Sunku gincytis, su tuo, kad tame yra (labai daug) tiesosghoul wrote:Gerbiamieji, sakykite ką norite, bet už tvarką renginio metu atsako jo organizatoriai. Taškas.
Beda kyla tik tada, kai tai suvedama i maximuma... Kad nekalbet apie sita konkretu pasivazinejima, pateiksiu ale gorija: Lietuvoje, tarp kaimo bobuciu, girtuokliu, intelek-tuall-u etc etc etc galioja tokia vieninga nuomone: Valdzia kalta. Nesvarbu del ko - atsakymas vienas. Ir nesvarbu, kad patys net nepasistengia ka nors padaryt - svarbiausia, kad yra kaltoji puse... Kazkas turi pamaitint, uztikrint sauguma, pasirupint ju vaikais, priziuret, kad jie negertu ir t.t. ir t.t. ir t.t.
Cia mes turim ta pacia situacija - norisi, kad viska padarytu "valdzia", o pats zmogus net nepasistengia nors ka nors...
Juk nesijuoki - tai kodel sakai, kad juokinga?Todėl dabar užsipulti žmogų, kad „pati kalta, jog girtų neišvaikei ir organizatoriams neapskundei“ kiek juokinga.
Badytis pirstais visad lengva - ta ir norejau pasakyt. Pajudint subine sunkiau...
Super. Gerai, kad pripazistiTaip, pranešti organizatoriams apie tokius ekscesus reikėtų.
Ok, kokios bedos. Galima padaryt dalyvio mokesti 300lt... ir pirmyn - pasamdyt atitinkama kieki zmoniu etc etc etc.Bet visų pirma patys organizatoriai privalo sužiūrėti, kad to nebūtų.
O gal tiesiog organizuojant rengini IQ visu patikrint? Kad perkoptu per 120. Ir tada nereiks orientuotis i lowest common denominator, nes tie dalykai kurie turetu but savaime suprantami tokie ir bus?
2 man'tas: ar jai pavyktu ka nors itikint - cia atskiras klausimas. Esme yra tame: reikia ka nors daryt ar ne. Jei laikaisi nuomones, kad geriau nieko nedaryt, o paskui padejuot... na sakykim, kad tiesiog mano nuomone skiriasi
DelSolSohcVtec BlueberryBeeProject
f31
Why waste time learning when ignorance is instantaneous?
f31
Why waste time learning when ignorance is instantaneous?
yra toks straipsnis profesoriaus Mažeikio, apie skirtingus bendruomeniu tipus
jei idomu imesiu
taigi reikia paziureti i tai taip:
1) jei drifteriai yra vartotojai, reiskia reikia imti 150lt mokesti uz trefke, padaryti sokius pokius, maisto alaus, silumos ir t.t.
2) jei drifteriai kurybine bendruomene, ir nori kartu kazka sukurti ko dar nera lietuvoje, tai visi susimeta tiek, kad pasidengtu sanaudos minimalios, ir visi prisiziuri, kad kartu susikurti atmosfera ir ja dziaugtis... kas atsiveza malku, kas alaus, kas maisto ir t.t.
3) apie religines bendruomenes nerasysiu, nes drifteriai tokie nera tikiuosi 
na cia apstrakciai
jei idomu imesiu
taigi reikia paziureti i tai taip:
1) jei drifteriai yra vartotojai, reiskia reikia imti 150lt mokesti uz trefke, padaryti sokius pokius, maisto alaus, silumos ir t.t.
2) jei drifteriai kurybine bendruomene, ir nori kartu kazka sukurti ko dar nera lietuvoje, tai visi susimeta tiek, kad pasidengtu sanaudos minimalios, ir visi prisiziuri, kad kartu susikurti atmosfera ir ja dziaugtis... kas atsiveza malku, kas alaus, kas maisto ir t.t.
3) apie religines bendruomenes nerasysiu, nes drifteriai tokie nera
tikiuosi na cia apstrakciai
..
Kita treniruote kita menesi. Kazkada irgi per viduri. Kur? Arba rukloj arba dar kitoj, ne ka prastesnei vietoj. Dugiau info bus netrukus http://www.drifting.lt saite.Todo2 wrote:Gal biski linksmesne gaidele (nespejus aistroms atausti...)
kada sekanti treniruote? kokios paciu organizatoriu mintys? kaip daznai zadat daryti?
Siauliu trasa, leta ir reikalaujanti geru vairavimo igudziu. Ji labai tinka treniruorems tuo atzvilgiu, kad gerai matomos trajektorijos bet tik tuomet kai nera ledo. Man ji irgi patink, tik gal kiek letoka.Todo2 wrote:labai patiko siauliuose kartu trasa,ir stebejimui ir vaziavimui is salies ziurint viena is geresniu matytu.
tik kad tie siauliai toli paemus taip...
Tikiuosi, kad nepraleisiuGroozdas wrote:Kita treniruote kita menesi. Kazkada irgi per viduri. Kur? Arba rukloj arba dar kitoj, ne ka prastesnei vietoj. Dugiau info bus netrukus http://www.drifting.lt saite.Todo2 wrote:Gal biski linksmesne gaidele (nespejus aistroms atausti...)
kada sekanti treniruote? kokios paciu organizatoriu mintys? kaip daznai zadat daryti?
Reik pinigėlius ant padangų ir kt pradėt taupyt okspade wrote:Imesk/nurodyk linka...
kadangi nzn kur yra internete dedu cia.. seip renginu skilciai jis tinka savotiskai Gintautas Mažeikis
Šventė bendruomenei, kūrybinei klasei, masiniam vartotojui
Televizija ir prekybos centrai gamina masinį vartotoją ir ugdo jo skonį, stilių, formuoja naujuosius ritualus, apeigas, keičia šventes pagal laiko madą ir technologijų galimybes. Kalėdos gaminamos taip pat kaip bet kuri kita prekė ar šventė. Televizija ir virtualūs interneto landšaftai, tinklinių žaidimų teritorijos pagrobia vaikus, vėliau tėvus, ir visus įtraukia į pakeistą šventę, jos miražą, fetišą. Nuolatos tobulinami vartojimo gebėjimai asmenį susvetimina su juo pačiu, jam nelieka laiko patirti nei savo, nei kito esmingo lūkesčio, - iš tikrųjų tų lūkesčių net nėra.
J. Boudrillardas, S. Žižekas pastebi, kad vartotojai anapus mirgančio ekrano atkartoja regėtus vaizdus ir įspūdžius, uždangsto realybės miražą. Šventės metu skaitmeninės ir daiktinės produkcijos vartojimas išauga dešimtis kartų. Nėra laiko kurti, padėti bendruomenės nariams, nes vartojimas atima paskutines jėgas. Ir vis dėlto šie šventiniai digitalinės apokalipsės vaizdai yra gerokai perdėti. Šiandien jau yra pakankamai didelių, heterogeniškų grupių, sąjūdžių, ne tik kryptingai eliminuojančių TV ar didžiųjų prekybos centrų formuojamą mentalitetą, bet ir sėkmingai išsaugančių arba transformuojančių tradicines bei kuriančių alternatyvias šventes.
Šiandien save apreiškia ir save vienos kitoms priešina mažiausiai trys didelės žmonių grupės: organinės bendruomenės, kūrybinės klasės ir masiniai vartotojai. Visuomenės, tautos ideologija, prigimtinių ar žmogaus teisių idėjos šioms grupėms priklausančius asmenis stengiasi suplakti į vieną nediferencijuotą visumą, joms priskiria panašias funkcijas, bet kiekviena iš visuomenės grupių gali aktyviai tam priešintis. Jų atstovai pyksta, kai minėtos grupės painiojamos viena su kita, o tuos, kurie jas laiko lygiavertėmis visuomenės spektaklio dalimis, vadina nepakankamai įgudusiais socialinės politikos srityje.
Viena vertus, šių grupių atstovai neišvengiamai kažkur susitinka ir yra veikiami panašių komunikacijos, žiniasklaidos ar vartojimo raidos tendencijų. Kita vertus, šių grupių simbolinių pasaulių aplinkoje tenkinami jų atstovų interesai yra ne tik skirtingi, bet kartais net antagonistiniai. Skiriasi ir jų šventės, tų švenčių prasmė, tikslai bei pasitenkinimas jomis. Kiekviena iš aptariamų grupių turi savo supratimą apie didžiųjų švenčių (šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų) ir kai kurių mažesnių švenčių (Motinos dienos, Joninių) prasmę ir eigą, skirtingai interpretuoja ceremonijas bei linksminimąsi. Čia nekalbu apie kitas šventes, tokias kaip Lietuvos valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo dienas (vasario 16 ir kovo 11), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (liepos 6), kurios neturi visuotinės ceremonijų ir linksminimosi reikšmės. Pagaliau du kartus per metus švęsti valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 ir kovo 11) - iš esmės kosmologinis prieštaravimas, todėl visuomenės grupėms visada bus sunku argumentuoti pasikartojančių ritualų prasmimingumą.
Pagrindinis skirtumas tarp trijų visuomenės grupių - tvirtų bendruomenių, kūrybinių klasių ir vartotojiškų masių - yra šventimo tvarka ir ceremonijų prasmė. Kaip pastebi Jeanas Vanier, atvirose, stiprių ryšių saistomose bendruomenėse, kuriose išplėtoti savanoriškumo, savitarpio pagalbos, globos, atleidimo, užuojautos, kooperacijos, tikėjimo, bendro džiaugsmo idealai, nepabrėžiama linksmybių ar pirkimo svarba. Didžiausias dėmesys šiose bendruomenėse yra skiriamas asmens įtraukimui į apeigą, į širdies, skausmo ir vilties sąsajas, į atleidimą, atsiprašymų, lūkesčių, palinkėjimų išsakymą. Tokiose bendruomenėse, ypač religinėse ar susijusiose su egzistencinėmis problemomis (neįgaliųjų, patyrusiųjų smurtą, priklausomybės grupių ir t. t.), siekiama padėti asmeniui išreikšti giliausius jausmus, atskleisti savo silpnybes ir parodyti džiaugsmą. Apie bendruomenės veiklos, šventės ir dovanojimo gelmę rašė Alphonso Lingis, pabrėždamas dovanos ir egzistencinės gyvenimo perspektyvos, gyvenimo prasmės akcentavimo ryšį. Pasak J. Vanier, „šventė yra bendro džiaugsmo potyris, dėkojimo giesmė". Tačiau šiandieninė vartojimo visuomenė praranda džiaugsmo suvokimą, tikrąjį džiaugsmą keičia pirkimo malonumas, žiūrėjimo pasitenkinimas, naudojimosi azartas.
Visiškai kitaip šventę supranta kūrybinių klasių atstovai: menininkai, rašytojai, poetai, reklamos agentūrų darbuotojai, programuotojai, architektai, dizaineriai ir pan., aktyviai dalyvaujantys integruotame kūrimo - verslo procese. Richardas Florida, tyrinėjantis tokių asmenų tapatumą, gyvenimo tikslus ir formas, pastebi, kad kūrybinėms klasėms būdingi silpni bendruomeniniai ryšiai, palyginti mažas pasitikėjimo laipsnis, čia akcentuojamas mobilumas ir lankstumas, pabrėžtinas žiniasklaidos ar masinio vartojimo įtaigos ignoravimas, dekonstravimas, kritika, ironija. R. Florida oponuoja Robertui Putnamui, įrodinėjusiam, kad stiprios bendruomenės ir jų atvirumas, horizontalūs ryšiai bei pasitikėjimas užtikrina klasikinės ekonomikos plėtrą. R. Florida teigia, kad kūrybines industrijas (t. y. vaizduojamuosius ir atlikimo menus, reklamą, dizainą, architektūrą, leidybą, programavimą, žaidimų kūrimą ir popkultūrą) geriausiai plėtoja silpnais tarpusavio ryšiaiss siejami, bet lengvai bendraujantys ir trumpalaikes komandas sudarantys asmenys. Kūrybinių klasių atstovai švenčių metu yra linkę būti originalūs, vengia vartotojiško pasikartojimo ar jį paverčia ironišku kiču. Šių grupių atstovų šventės būna pakankamai viešos ir jose girdimos išpažintys, širdingi prisipažinimai nėra priimami rimtai. Čia vertinamas žaidimas, karnavalas, pašaipa, gebėjimas improvizuoti, vaidinti, lengvai bendrauti ir taip pat lengvai išsiskirti, keisti šventės partnerius, aplinką. Šventės pilnatvę kuria laisvė, gebėjimas sugalvoti naujas situacijas, stebinančius, linksminančius mikroįvykius ir juose atlikti svarbias roles.
Tada, kai tas pats asmuo bando priklausyti ir tradicinei, stiprių ryšių bendruomenei, ir kūrybinei klasei bei jos via Bohema, prasideda drama. Kai šių dviejų grupių atstovai šventės metu bendrauja ilgesnį laiką, kyla įtampa ir net konfliktai. Verslūs menininkai įsitikina, kad bendruomenės elgesys nėra patrauklus vaidinimas ar performansas, o bendruomenės atstovai pamato, kad čia neras jokios draugystės, pagalbos, santarvės. Tiesa, ir vienos, ir kitos grupės atstovai pasižymi kooperacijos gebėjimais, ir, nors kūrybinių klasių atstovai vertina trumpalaikį, o bendruomenės nariai - ilgalaikį bendradarbiavimą, santalką, tačiau šventės metu jie geba panašiai bendrauti ir atsiskleisti.
Masinį vartotoją skeptiškai ar su apgailestavimu vertina ir stiprios bendruomenės, ir kūrybinės klasės. Abi aptartos grupės masinį vartotoją laiko manipuliuojamu subjektu, reginių marionete. Vartojimas yra būsena, elgesio būdas, kuris, pasikeitus situacijai, greitai keičiamas kitu, taip pat susijusiu su vartojimu. Vartotojo tikslas - efektyviai naudojant rinkos siūlomas priemones, per trumpą laiką patirti maksimumą malonumų. Vartotojo laimės pavyzdys - krepšinio žiūrėjimas kompanijoje valgant skrudintas bulvytes, geriant alų ir laimint mylimai komandai. Tačiau pasibaigus rungtynėms, jau kitą dieną turi būti pasiūlyta nauja linksmybės ar laimės formulė, pavyzdžiui, šv. Kalėdos. Daugumai vartotojų ši šventė ateina ne su pasaulio atgimimo ir Kristaus gimimo - gerosios naujienos žinia, o tiesiog išdygsta prekybos centro viduryje kaip didžiausias metų netikėtumas. Tiesa, nesąmoningas vartotojo lankstumas juos šiek tiek priartina prie menininkų, kurie turi prisiverti keistis, kad jų kūriniai išliktų provokaciniai, įkvepiantys, originalūs. Tai, kad masinis vartotojas švenčių metu perka šeimai dovanas, tarsi suartina jį su bendruomenėmis. Tačiau įvairių industrijų gaminami ritualai ir jų vartojimo formos, apeigos yra tik prekės, televizijos vaizdai, laikraščių įtaiga, vartojimo mada. Juk dovanojama tai, kas dar labiau susvetimina: žaislai, su kuriais vaikas galės žaisti vienas, todėl jie tik didins vaiko ir šeimos atskirtį, kompiuteriniai žaidimai, kurie vienatvę padaugins daugelį kartų, kosmetikos ar kavos, arbatos rinkiniai - elementarus tarnystės didžiajam vartojimo monstrui įrodymas, knygos - sentimentali ir retai benaudojama vienatvės įprasminimo ir dvasingumo ugdymo priemonė. Visa tai daiktai, anapus kurių nėra šilumos, prisirišimo, egzistencinio dėmesio. Būtent vartotojų malonumui skirta ir postmoderni kinų kalendoriaus funkcija, verčianti keisti simbolius: beždžiones į gaidžius, gaidžius į šunis, o šiuos į kiaules... Atitinkamai keičiami drabužiai, šukuosenos, švenčių tipai. Žinoma, privalo likti ir kai kas pastovaus, nes visada yra neoriginalių ar amžinai niekur nespėjančių vartotojų, kurie gyvena ir juda trajektorijoje darbas - prekybos centras - namai.
Šiandien dažniausiai Bažnyčia organizuoja šventes bendruomenėms, galerijos - kūrybinėms klasėms, televizija - vartotojams. Visi yra daugiau ar mažiau pasiskirstę, tačiau visada yra linkusių įžengti į svetimas teritorijas ir vykdyti savo „misionierišką" veiklą. Bendruomenių nariai tiesia pagalbos ranką menininkams ir vartotojams, nors šie dažnai tos pagalbos atsisako. Menininkai provokuoja ir gąsdina gatvėse praeivius, prasimanydami įvairiausias nekomercines pramogas sau. Vartotojai, beieškodami patrauklių naujovių, dažnai įlenda į ne savo grupės aplinką, ten pakliuvę nustemba ir pasakoja legendas apie savo nuotykį kitiems savo ar kitų bendruomenių nariams.
Dar viena, itin maža grupė - savo darbui atsidavę mokslininkai, aukštų technologijų specialistai. R. Florida, daug metų stebėjęs Silikono slėnio (JAV, Kalifornija) mokslininkų gyvenimą, pastebėjo, kad jie pasižymi silpnais bendruomeniniais ryšiais ir yra gana apolitiški, o per šventes paprastai valdomi vartotojų ar kūrybinių klasių entuziazmo.
Suteikime kiekvienai šių grupių laimę švęsti savo šventes pagal savo įsitikinimus, gebėjimus, nuostatas. Tačiau palinkėkime, kad kiekvienos šios grupės laimės kiekis nebūtų didinamas menkinant kitos grupės džiaugsmą.
..
idomus straipsniukas
panasu, kad autorius daug skaite - tekstas sudetas is ganetiniai akivaizdziu (ir senokai zinomu (kas skaito)) "tiesu" ("" - nes skirstymas po kiek laiko keisis). bet va tokios pat konstruktyvios ir aiskios autoriaus nuomones man stinga, t.y. tose vietose, kur jis samprotauja kazkaip i lankas pjauna
p.s. cia ot, bet perskaiciau ir nusprendziau parasyt.
panasu, kad autorius daug skaite - tekstas sudetas is ganetiniai akivaizdziu (ir senokai zinomu (kas skaito)) "tiesu" ("" - nes skirstymas po kiek laiko keisis). bet va tokios pat konstruktyvios ir aiskios autoriaus nuomones man stinga, t.y. tose vietose, kur jis samprotauja kazkaip i lankas pjauna
p.s. cia ot, bet perskaiciau ir nusprendziau parasyt.
salia jo.. ir pradzioj pakilimo tako atrodo. O pakilimo takas gali tada but ale kaip box`as, kad isnaudot kuo daugiau asflato erdves? betkokiu atveju reikia ziuret vietoj manau.